- priešpietinis
- priešpietìnis, -ė adj. (2) KII328; L24 1. esantis prieš pat pietus: Priešpietinės valandos trumpos rš. 2. DŽ prieš pietus, pirmoje dienos pusėje būnantis, vykstantis: Nieko mes nevalgysime, nes mes turime priešpietiniu traukiniu išvažiuoti į Čikagą Vaižg. Priešpietinių [Grėtės] ašarų nebėra nė žymės I.Simon.
Dictionary of the Lithuanian Language.